Viskas prasidėjo eilinę dieną, kai stovėjau ir šnekučiavausi su vienu pažįstamu. Nepamenu, kokia tai buvo diena ir per savo nepastabumą dabar galiu tik spėlioti, koks tądien buvo oras. Pokalbio metu man šovė į galvą mintis patikrinti, ar esu realybėje, ar sapnuoju, nes atlikti realybės testą man svarbu vien tam, kad protas įprastų tai daryti savaime ir sapno metu patikrintų save automatiškai.

Taigi, siekdamas reguliariai mokyti protą patikrinti realybę, pokalbio metu aš užspaudžiau nosį ir pamėginau įkvėpti oro. Buvau šimtu procentų tikras, kad nesapnuoju, nes aiškiai žinojau, jog esu kasdienėje realybėje.

Bet užkimšta nosis oro nesulaikė ir aš galėjau kvėpuoti.

1972 metais Butano karalius Jigme Singye Wangchuch savo šalyje įvedė naują progreso matavimo vienetą -- Nacionalinį Laimės Indeksą, nustebindamas visą likusį pasaulį, paskendusį Bendrojo Vidaus Produkto didinimo uždaviniuose.

Kodėl tai taip reikšminga?

Butanas tapo pavyzdžiu visoms valstybėms ir susilaukė begalės gerų atsiliepimų iš įtakingų ir mažiau įtakingų žmonių, nes atsižvelgė į kai ką, kas iš tikrųjų svarbu kiekvienam žmogui: asmeninę ir visuotinę laimę. Sakau "iš tikrųjų svarbu", nes mūsų vertybės buvo dirbtinai įrašytos dar mokymo įstaigose, o vėliau sociume, neatsižvelgiant į tikruosius žmogaus poreikius. Tam, kad aklai kurtume stiprią vartojimu paremtą ekonomiką, kuri kažkam labai naudinga.

Li Ching-Yuen gimė 1677 metais Kinijoje ir savo visą ilgą gyvenimą užsiiminėjo vaistažolių rinkimu bei kovos menais. 1930 m. New York Times laikraštis išspausdino straipsnį, kuriame pateikė duomenis apie atrastus oficialius Kinijos vyriausybės dokumentus, kuriuose 1827 m. Li Ching-Yuen oficialiai sveikinamas su 150-uoju gimtadieniu. Vėlesni dokumentai užfiksuoja šio žmogaus oficialų sveikinimą su 200-uoju gimtadieniu 1877 m.

Kaip jam taip pavyko?

Pats Li Ching-Yuen ilgaamžiškumo formulę išreiškė vienu sakiniu: "išlaikyk ramią širdį, sėdėk kaip vėžlys, vaikščiok vikriai kaip karvelis, ir miegok kaip šuo".

Tai buvo saulėta pavasario diena. Sniegas dar tik tirpo ir upeliai šniokšdami tekėjo gatvėmis žemyn. Kartu su gamta budo mano tikėjimas beribėmis gyvenimo galimybėmis.

• Kiek tau metų?, - paklausė notaras draugiškai šypsodamasis.
• Dvidešimt dveji, - atsakiau jam laukdamas, kas bus toliau.
• Šaunu. Linkiu kuo didžiausios sėkmės!, - tarė jis ir savo neįtikėtinai dideliu parašu patvirtino įmonės steigimo dokumentus.

Viskas! Pagaliau tai įvyko. Aš žengiau į teritoriją, kuri atrodė paslaptinga, pavojinga ir kartu labai perspektyvi.

Ačiū jums visiems. Gavau šūsnį neįtikėtinai gerų atsiliepimų. Absoliučiai gerų, fantastinių atsiliepimų: tiek apie muziką, tiek apie paskaitą, tiek apie visumą. Net nežinojau, ką su visais jais daryti ir ką jums atsakyti, nes tiek daug ir tokių gerų žodžių nebuvau patyręs niekada anksčiau… Ačiū jums milijardą kartų. Tai man rodo, jog einu teisingu keliu. Juo labiau, kad jaučiuosi čia taip gerai. Jaučiuosi namuose. Namuose, kuriuose gyvena be galo didelė šeima, sujungta pačiais šviesiausiais ryšiais.

Aš patogiai sėdėjau ant sofos ir užsimerkęs meditavau net neįtardamas, kas tuoj nutiks. Buvo praėję mažiau nei penkiolika minučių ir protas pagaliau ėmė rimti po įtemptos dienos. Tai buvo nuostabus jausmas. Jaučiau, kad mano sunkus ir pavargęs kūnas praranda gravitacijos lauką ir tarsi pienės pūkas skrenda virš pievos, nešamas lengvo vasaros vėjo. Tačiau tai buvo tik pradžia.

Kiekvienas žingsnis priartina prie mintyse tvyrančio paslaptingo, dar nepasiekto tikslo. Gera paaukoti kažką, kad priartėtum prie jo. Saldus miegas paliekamas užmaršty, nes pirmieji paukščiai balsais pasitinka tekančią vasaros saulę. Tai pernelyg paprasta, kad būtų sudėtinga. Nė nepajuntu, o jau žengiu nesustodamas pirmyn, nuskaidrinęs save vėsiu ryto oru ir džiaugsmu, jog pirmąją kliūtį — miegą — įveikiau. Pirmoji kalvelė, už kurios prasideda dar miegančios ryto plotmės.

Šiandien yra ta diena, kai tu ir aš galime pradėti naują savo gyvenimo periodą. Naują kokybiškai. Visai nesvarbu, kuri šiandien metų diena. Visai nesvarbu, ar prieš keletą dienų mes patyrėme Saulėgrįžą, ar rytoj mes patirsime naujus kalendorinius metus. Šiandien yra diena, kai mes galime pažvelgti atgal ir pajausti, ar praėjęs dvylikos mėnesių laikotarpis buvo toks, apie kurį mes galėtume pasimėgaudami pasakoti savo vaikams ir anūkams.

Paskutinius 5 metus aš įtemptai analizavau proto veikimo principus ir jų poveikį elgsenai. Ši sritis mane beprotiškai domina! Manau, jog tai viena iš mokslo sričių, kuri yra labai aktuali kiekvienam, tačiau absoliučiai pamiršta. Tu ir aš mokame pernelyg didelę kainą to nežinodami. Bet taip buvo iki šiol. Šiandien yra geriausias laikas pokyčiams. Mes turime evoliucionuoti. Nuolat tobulėti. Patirti vis daugiau ramybės ir meilės, kol pasieksime savo prigimties maksimumą.