Tyliai miegos miškas prieš naują pradžią
O jo dvasios kibirkštys, jau visai greitai
Ims dainuoti dainą, iš dalies amžiną
Žinau, kad viskas be galoKažkur aukštybėse, fraktalo artybėse
Mokytis iš tavęs ir galop atsisveikinti
Visi mes tuoj, jau visai tuoj jungsimės kilti
Tyliai miega miškas, gyva geometrijaSengirė budi, sielos nemiega
Juk pavydžiu rodei, kaip kurti, kovoti
Gyvai gyventi
Mes bundame veikti
Ačiū, Aurelija, už draugystę, palaikymą ir pavyzdį. Sakei, kad patinka mano eilės. Čia tau, bus ir daugiau. Klausydavaisi mano muzikos, ir kursiu toliau. Palaikei idėjas, norėjai matyti jų įgyvendinimą. Apie didžiąsias idėjas juk net nespėjau papasakoti... Galėsi jas stebėti ir juoktis. Iki kitų susitikimų.