Tyliai miegos miškas prieš naują pradžią
Jo dvasios kibirkštys, jau visai greitai
Uždainuos dainą, iš esmės amžiną
Jaučiu, kad viskas be galoKažkur aukštybėse, fraktalo artybėse
Mokytis iš tavęs ir galop atsisveikinti
Visi mes tuoj, jau visai tuoj jungsimės kilti
Tyliai miega miškas, gyva geometrijaSengirė budi, sielos nemiega
Tu mums parodei, kaip kurti, kovoti
Gyvai
Gyventi
Ačiū tau už draugystę, palaikymą ir pavyzdį. Iki kitų susitikimų, Aurelija.