Paskutinis žalvarnis

Šį uoksą senos pušies kamiene pirmą kartą pamačiau prieš daugiau kaip 20 metų, eidamas pro šalį su žiūronais, juostiniu fotoaparatu ir ornitologinių užrašų sąsiuviniu. Jame gyveno žalvarnių šeima, o jaunikliai jau buvo paūgėję ir ruošėsi palikti lizdą. Vėliau stebėjau juos sename nuostabiame pušyne, besimokančius medžioti vabzdžius ir atliekančius ore nepaprastus aukštojo pilotažo skrydžius (dėl tų nepaprastų skrydžių anglų kalba žalvarnis todėl ir vadinamas "Roller").

Tuo metu Lietuvoje žalvarnių dar buvo šiek tiek likę, tačiau šiuo metu situacija labai liūdna. Eidamas tais pačiais pušynais, kurių dalis jau iškirsta, aš nebegirdžiu nei žalvarnių balsų, nei matau juos praskrendančius. Nes nebeliko senų pušynų, kuriuose gyventų meletos, kalančios uoksus sau, o paskui juos paliekančios gyventi pelėdoms ir žalvarniams. Viskas susiję, vienos pokyčiams jautrios rūšys pasitraukdamos kartu nusineša ir visą grandinę su jomis susijusių.

Ar žalvarniai Lietuvoje jau išnyko? Tikiu, kad ne, ir privalau turėti vilties, kad galėčiau toliau gyventi. Paskutinis žalvarnis – tai nerimastingas ir kartu klausiantis muzikos kūrinio pavadinimas. Jis kviečia mane toliau ieškoti, o visuomenei pasakoti apie ekosistemų jautrumą ir poreikį turėti daug daugiau saugomų teritorijų, šimtus kartų didesnius plotus, kurie išliktų turtingi ir gyvi, ir nebūtų liečiami žmogaus.

"Paskutinis žalvarnis" yra generatyvinės elektroninės muzikos kūrinys, sukurtas specialiu algoritminiu būdu. Šio skambesio simbolinė prasmė yra gamtos sistemų takumas ir sudėtingumas, ir kvietimas grįžti būti jų dalimi, ir atkurti tai, ką dar tik paskutinės kelios žmonių kartos prarado ir jau spėjo pamiršti.

Tegul žalvarniai grįžta, tegul grįžta sengirės ir mūsų pagarbus santykis su visa supančia aplinka.

Muzikos video Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=WZhIrptOARY